Įmonių tarpusavio mokėjimai vėluoja, įmonės įdėmiai stebi Sodros skolų pokyčius

2020-11-09

 

Įsibėgėjant antrajai pandemijos bangai ir Vyriausybei įvedant naujus verslo suvaržymus, 39 proc. įmonių teigia patiriančios vėluojančius tarpusavio atsiskaitymus – beveik tiek pat, kaip ir balandžio mėn. Ketvirtadalis jų sako, kad taip atsitiko dėl vėluojančių mokėjimų kliento pusėje. Kad tai gali būti piktybinis sąskaitų nemokėjimas mini 15 proc. apklaustųjų, rodo duomenų platformos „Abalt“ užsakymu „Norstat“ atlikta verslo įmonių apklausa.

 

„Svarbu pastebėti, kad įmonių, patiriančių vėluojančius apmokėjimus skaičius yra tik šiek tiek mažesnis nei 42 proc. balandžio mėn., o piktybinius nemokėtojus mini 10 proc. punktų mažiau bendrovių nei pavasarį, - komentuoja rezultatus atvirų duomenų platformos „Abalt“ vadovė dr. Gerda Jurkonienė. – Tai gali reikšti kelis dalykus. Tikėtina, kad vasaros ekonomikos atokvėpis nebuvo tiek reikšmingas, kad spręstų pavasario tarpusavio mokėjimų problemas ir atstatytų juos į ikikarantininį lygį. Todėl įmonės, lygiai taip pat kaip ir pavasarį, susiduria su sunkumais apmokant sąskaitas. Kita vertus, verslas per šiuos pusę metų nuo karantino pradžios pradėjo atidžiau vertinti ir aiškiau matyti savo klientų situaciją, todėl piktybinių vėluotojų skaičius mažėja, o įmonės prisitaikė prie ekonominio neapibrėžtumo ir peržiūrėjo mokėjimų režimą. Tokioje situacijoje, labai svarbu įmonėms priimti tinkamus sprendimus laiku, peržiūrėti atsiskaitymus su klientais ir partneriais bei pasiruošti ilgalaikiams tarpusavio mokėjimų sutrikimams, kuriuos neišvengiamai sukels antra visuotinio karantino banga“.

42 proc. įmonių, patyrusių vėluojančius mokėjimus, sako, kad kaip sprendimą pradėjo taikyti dalinio apmokėjimo režimą, tiek pat įmonių renkasi nebekredituoti su sunkumais susiduriančių klientų. Kiti sprendimai – mažesnėmis sumomis kredituojami klientai (28 proc.) arba sutrumpinti sąskaitų apmokėjimo terminai (20 proc.). 

Pasak G.Jurkonienės labiausiai neramina 11 proc. įmonių, kurios patyrė vėluojančius tarpusavio atsiskaitymus, tačiau nesiėmė jokių priemonių valdyti išaugusią nemokumą riziką. „Panašu, kad įmonės vis dar slepiasi nuo realybės ir galvoja, kad situacija pagerės. Padėdami įmonėms priimti tinkamus sprendimus ir orientuotis atviruose duomenyse, susiduriame su tokiais gan aplaidžiais verslo atvejais, kai įmonių vadovai menkai domisi savo klientais ir jų patikimumu – tačiau toks atsainumas gali įstumti verslą į sudėtingą situaciją, turint galvoje, kad Lietuvos ir pasaulio ekonomika smunka, ir artimiausiu metu verslo pakilimas neprognozuojamas“. 

Kita vertus, didžioji dalis įmonių apklausoje mini, kad įdėmiai stebi partnerių ir klientų  situaciją. Vienas svarbiausių kriterijų yra Sodros skolos – į jas atsižvelgia daugiau nei pusė arba 54 proc. apklaustų įmonių, 48 proc. verslininkų sako stebintys įregistruotus turto areštus, teismų procesus, tiek pat mini kredito reitingus ir jų pokyčius. 

Spalio 16-23 d. nuomonės tyrimų bendrovė „Norstat“ apklausė 150 įvairaus ir dydžio įmonių visoje Lietuvoje. 

 

 

Beveik pusė naujai išrinktų Seimo narių yra turėję arba šiuo metu turi verslo interesų

2020-10-29

 

67 naujai išrinkti Seimo nariai yra kokia nors forma dalyvavę verslo kūrime ar jo valdyme – tiesiogiai turėję įmonių akcijų ar įkūrę įmonių, dalyvavę valdybose ar vadovavę įmonei. 44 naujai išrinkti Seimo nariai šiuo metu yra susiję su verslo įmonėmis – turi akcijų, vadovauja įmonėms, dalyvauja jų valdybose, rodo atvirų duomenų platformos „Abalt“ atlikta naujai išrinktų Seimo narių privačių ir viešų interesų deklaracijų analizė.

 

„Naujai išrinktų parlamentarų verslo interesų deklaravimas yra labai svarbus ne tik dėl politinio proceso ir sprendimų priėmimo skaidrumo, bet ir dėl verslo ekosistemos sveikatos, - komentuoja dr. Gerda Jurkonienė, atvirų duomenų platformos „Abalt“ vadovė. - Įmonių savininkų, akcininkų ar vadovų tarpusavio ryšiai ir informacija apie juos yra vienas iš esminių atvirų duomenų apie įmones elementas, kuris leidžia skaidrinti viešuosius pirkimus, atskleisti verslo feniksus, tiksliau įmonėms orientuotis ir priimti labiau pagrįstus sprendimus savo kasdieninėje veikloje. Tikime, kad vis labiau įsitvirtinanti verslo ir politikos skaidrumo kultūra paskatins institucijas atverti ir daugiau svarbių verslo duomenų“. 

Naujai išrinkti Seimo nariai yra deklaravę interesus 81 įmonėje - 12 šių įmonių veikia didmeninės, mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto srityje, 9 užsiima profesine, moksline ar technine veikla, 7 darbuojasi informacijos ir ryšių srityje, likusios veikia žemės ūkio, nekilnojamojo turto, švietimo bei kitose verslo srityse. 

Daugiausiai verslo interesų – ir buvusių, ir esamų – turi su Darbo partija į Seimą išrinkti parlamentarai. 7 iš 10 su šia partija atėjusių Seimo nariai yra ar buvo susiję su verslo įmonėmis. Šiuo metu vis dar aktyvius verslo ryšius palaiko 6 šiai partijai priklausantys išrinkti Seimo nariai. 

Antroje vietoje - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nauji parlamentarai. 46 proc. arba 15 šios partijos naujų Seimo narių yra arba buvo susiję su verslo įmonėmis praeityje. 12 šios partijos išrinktų parlamentarų turi ir šiuo metu aktyvių verslo interesų. 

Tėvynės Sąjunga (Lietuvos krikščionys demokratai) yra trečioje vietoje su 40 proc. arba 20 išrinktų naujų Seimo narių turinčių aktyvių ir nebeaktyvių verslo interesų, susijusių su verslo kūrimu ar vadovavimu jam. Aktyvų dalyvavimą versle šiuo metu deklaruoja 15 naujų parlamento narių, priklausančių TS-LKD partijai.                   

Daugiausiai sąsajų su verslu naujame seime turi Darbo partijos narys Antanas Guoga – šiuo metu jis yra 14 įmonių akcininkas ar dalininkas, įmonės, į kurias yra investavęs Seimo narys veikia įvairiose srityse– reklamos, prekybos, NT nuomos. Ramūnas Karbauskis šiuo metu deklaruoja esantis 7 įmonių akcininkas ar dalininkas – didžiausia dalis jų veikia žemės ūkio sektoriuje. 

 

 

 

Apdirbamosios pramonės įmonės: plėtra ir augimas pandemijos metu

2020-10-20

 

Įvairiose pramonės šakose veikiančios įmonės, tik dabar skaičiuoja pandemijos pasekmes, tačiau sako, kad ypač stipraus pandemijos poveikio savo verslui nepajuto, ir didesnių pokyčių savo veikloje neplanuojančios. Ir dar mini, kad šiuo metu tenka spėriai vykdyti dėl pavasario karantino vėluojančius užsakymus. 

 

Pasak baldus gaminančios įmonės „Grinega“ vadovo Gvido Tumasonio, pavasarį šiek tiek sustoję užsakymai pasibaigus karantinui pilnai atsinaujino. „Tiesa, tuo metu patyrėme ir atsiskaitymų sąlygų pasikeitimus - mūsų partneriai pradėjo reikalauti atsiskaityti iš anksto, prieš išsiunčiant žaliavas arba iš karto po jų gavimo. Tačiau vasaros metu atsiskaitymų rėžimas vėl grįžo į įprastą rėžimą“, - komentuoja G.Tumasonis. Pasak verslininko, veiklos apimtys vienu momentu buvo sumažėję apie 30 proc., tačiau po karantino užsakymų vėl padaugėjo, tad teko priimti papildomą darbuotoją, o vasarą dirbo pilnu pajėgumu. „Dėl ateities labai galvos nesukam, - sako „Grinega“ vadovas. - Užsakymų yra, darbai verda, kai kažkas keisis, tada ir spręsim, kaip reaguoti“.  

Virtuvės baldų gamyba užsiimančios bendrovės „Tamerlana“ vadovas Vytautas Čebatariūnas sako, kad daugiau verslo trikdžių patiria dėl užsidarančių ir vėl atsidarančių sienų – kadangi bendrovė dirba išskirtinai su Danijos užsakovais. „Karantinas mums labai netikėtai suteikė pusantro mėnesio laisvesnio laiko – tvarkėme dirbtuves, namus, daugiau ilsėjomės. Verslui tai neturėjo jokios įtakos – o sveikatai  neplanuotos pertraukos poveikis, sakyčiau, buvo labai teigiamas“, - juokavo V.Čebatariūnas. Pasak verslininko, pandemija sukėlė trikdžių tiekimo sistemoje, o planavimas šiuo metu pasidarė labai ribotas. „Mes planuojame, kas nuo mūsų priklauso, kad blogiausių atveju būtų lengviau – tačiau mano verslas sukonstruotas taip, kad kelių savaičių pauzė neturėtų jokio poveikio rezultatams. Iš principo, galėtume pusę metų dirbti be naujų užsakymų – turime ir darbų, ir atsargų, ir santaupų“, - sakė baldų įmonės vadovas V.Čebatariūnas. 

Akmens apdirbimu užsiimančios bendrovės „Dzūkijos granito“ vadovas Kęstutis Urbanavičius antrina, kad daugiausiai trukdžių buvo su žaliavos tiekimu, ypač su Kinija. „Žinoma, tuo metu laikinai pajutome, kad ir klientai nebesikreipia. Dabar jau turime susiplanavę darbus trims mėnesiams į priekį, ir šiuo metu jaučiame, kaip darbų apimtys auga, - sako verslininkas. – Įmonė dirba visu pajėgumu, netgi sakyčiau, kad nebespėjame su vykdyti visų užsakymų, ir nepanašu, kad užsakymų mažėtų“, - sako K.Urbanavičius. Pasak jo, įmonė planuoja įgyvendinti 95 proc. visų suplanuotų savo šių metų darbų, o dėl likusių 5 proc. suks galvas žiemą, kai jų versle įprastai būna mažiau darbų. 

 

 

Įmonių pokyčiai krizės metu –  į ką būtina atkreipti dėmesį

2020-09-30

 

Darbuotojų skaičiaus pokyčiai, augančios skolos partneriams ir valstybės biudžetui, įmonės vadovo ar statuso pasikeitimas, kredito reitingo pokyčiai – ir dar daugiau rodiklių – gali signalizuoti apie tai, jog jūsų partneriai ar klientai turi sunkumų, ir jums gali tekti imtis neatidėliotinų sprendimų. Nors bankrotų ar įmonių restruktūrizavimo procesų Lietuvoje šiais metais, palyginti su pernai, yra mažiau, tačiau ekonominio neapibrėžtumo metu, įmonės turi būti budrios ir atidžiau stebėti savo partnerius ir jų būklę, sako dr. Gerda Jurkonienė, atvirų duomenų platformos „Abalt“ vadovė. 

 

Atvirų duomenų platforma „Abalt“ pristato įmonių monitoringo paslaugą, kuri leidžia stebėti daugiau nei 30 įmonių kriterijų, svarbių valdant rizikas ar ieškant naujų partnerių bei klientų.  

„Matome, kad mažos ir vidutinės įmonės dažnai veikia be aiškios rizikos valdymo strategijos – norėdamos plėsti ir auginti savo verslą, jos kredituoja savo partnerius ir klientus pilnai neišnaudodamos prieinamos informacijos apie įmones galimybių ar pasitiki savo sėkme. Toks pardavimų būdas gali lemti nuostolius, jeigu įmonė klientus renkasi be strategijos ir nuolatinio jų veiklos stebėjimo. Ne veltui ir valstybinės institucijos svarsto apie panašią įspėjimo sistemą – šiuo metu yra sudėtinga prognozuoti įmonių veiklą, nes pandemijos poveikis sektoriams yra skirtingas, taip pat ir valstybės parama verslo įmones pasiekia skirtingu laiku ir turi skirtingą poveikį atskiriems verslo segmentams. Tad įmonėms vertėtų apsibrėžti joms svarbius partnerių veiklos kriterijus, juos nuolat stebėti, ir pamačius reikšmingus pokyčius, atitinkamai veikti“, - sako G.Jurkonienė. 

Pasak „Klaipėdos administratorių biuras“ vadovo ir nemokumo procesų eksperto Tomo Malinausko, situacija su bankrotų ir restruktūrizavimo procesais Lietuvoje šiuo metu yra nevienareikšmė: „Mažesnis nei pernai bankrotų skaičius, įvertinant ekonominę situaciją, rodo, kad procesai yra užlaikyti. Pačios bankroto procedūros nevyko karantino metu, bet valstybės parama verslui taip pat leido daliai įmonių atitolinti bankroto ar restruktūrizacijos procesą. Bet kokiu atveju, išdalinti lengvatiniai kreditai įmonėms padės šiuo iš ties sudėtingu pandeminiu laikotarpiu, tačiau anksčiau ar vėliau turės būti grąžinti. Sunku pasakyti, ar bankrotų spyruoklė iššaus ateityje - gali būti, kad dėl šiuo metu vykstančių ir dar tik planuojamų valstybės paramos programų bankrotų skaičius Lietuvoje ir toliau gali likti rekordiškai mažas. Todėl, mūsų nuomone, įmonėms reikia atidžiai stebėti savo partnerių ir klientų veiklą“.

Ir rizikų valdymui, ir pardavimų didinimui

Įmonės veiklos rodiklių dinamikos stebėjimas gali padėti ir suvaldyti rizikas, ir didinti pardavimus. „Valdant rizikas labai svarbus yra darbuotojų skaičiaus pokytis, įmonės kredito rizikos reitingas, teismų sprendimai, Sodros skolos – neigiama šių rodiklių dinamika gali signalizuoti apie gilėjančias įmonės problemas. Tiesa, tokius rodiklius labai svarbu vertinti ir bendrame kontekste – kaip ilgai minėti rodikliai blogėja, kaip keičiasi kiti rodikliai“, - pataria G.Jurkonienė. 

Valdant verslo rizikas, svarbu turėti du scenarijus – gerų ir probleminių klientų valdymui, stebėti visas klientų grupes, tačiau būti pasiruošus reaguoti skirtingai: „Pavyzdžiui, įvertinus augantį kliento darbuotojų skaičių ar transporto parką, apyvartas, gerėjančius kredito reitingus bei augantį kredito limitą, galima savo klientui siūlyti įsigyti papildomų ar naujų paslaugų. Ir priešingai – įvertinus jau kurį laiką mažėjantį kliento įmonės darbuotojų skaičių, augantį teismų, turto areštų kiekį, prastėjančius reitingus galbūt verta peržiūrėti tarpusavio atsiskaitymo sąlygas ar iš naujo įvertinti bendradarbiavimą. Probleminių klientų atveju, norint apsaugoti savo interesus, veiksmų imtis reikėtų nedelsiant“, - sako G.Jurkonienė. 

Pasak nemokumo procesų eksperto T. Malinausko, labai dažnai Lietuvoje įmonės vilkina savo problemų sprendimo pradžią. „Dažnas probleminės įmonės vadovas galvoja, kad galbūt dar pavyks, galbūt dar išsikapstys, ir užvilkina sprendimą, kuris iš nemalonaus proceso gali padėti išeiti visiškai racionaliu ir mažiausiai skausmingu būdu. Užvilkinus restruktūrizavimo procesą, kartais tenka tiesiog pradėti bankroto procedūrą – o tai ypač kenkia visai įmonės ekosistemai, jos partneriams ir tiekėjams. Mano patarimas būtų atidžiai stebėti savo partnerių ir klientų veiklą bei būklę, pastebėjus neigiamų pokyčių, veikti iš karto“. 

Pasak eksperto, nuo 2020 m. įsigaliojęs naujas Įmonių nemokumo įstatymas suteikia daugiau teisių kreditoriams inicijuoti restruktūrizavimo procesą. Kita labai svarbi naujovė, kuri turėtų motyvuoti kreditorius veikti greitai - galimybė bankroto proceso metu parduoti ne tik įmonės turtą, bet ir patį verslą. „Tai reiškia, kad laiku inicijavus nemokumo procedūrą, kuomet įmonės veikla dar nėra nutraukta, galima tikėtis įmonės atsigavimo, o jeigu tai nėra įmanoma - galima parduoti įmonę kaip verslą, o ne tik turtą ir gauti reikšmingai daugiau lėšų skoloms padengti,  - sako „Klaipėdos administratorių biuro“ vadovas T.Malinauskas. - Žinoma tai nėra paprastas procesas, jį geriausiai patikėti profesionaliems nemokumo administratoriams, kurie šį procesą supranta ir žino, kaip veikti. Pirmi problemų ženklai, manyčiau, yra nesunkiai nuskaitomi – tai Sodros skolų didėjimas, darbuotojų skaičiaus mažėjimas. O tiekėjų ir partnerių priimti sprendimai gali probleminei įmonei padėti susiorientuoti ir priimti tinkamus sprendimus laiku – ir galbūt išvengti didesnių problemų“. 

Atvirų duomenų platformoje „Abalt“ galima stebėti daugiau nei 30 įmonių veiklos kriterijų, pasirinkti įmones arba importuoti turimą įmonių sąrašą, pranešimus apie įmonių pokyčius gauti el.paštu ar savo paskyroje. 

 

Prekybininkai sulaukė grįžtančių pirkėjų ir atsargiai planuoja plėtrą

2020-09-23

 

Prekybos sektorius pirmosios pandemijos bangos metu buvo laikomas vienu iš labiausiai paveiktų sektorių Lietuvoje. Tačiau “Abalt” sertifikuotų prekybos įmonių vadovai pasakoja, jog pandemijos ir karantino poveikis jų įmonėms buvo skirtingas. Vadovai sutinka, kad atėjus rudeniui tam tikros grėsmės lieka, tačiau prekybos sektorius atsigauna, tad jie grįžta prie įprasto verslo ritmo ir labiau prognozuojamo planavimo. 

 

Robertas Lučinskas, garso, vaizdo ir apšvietimo sprendimus parduodančios ir diegiančios įmonės ”Audiotonas” vadovas sako, kad karantinas ir asmeninių kontaktų apribojimai kaip tik prisidėjo prie įmonės verslo plėtros. “Mūsų atveju, karantinas sukėlė daugiau psichologinių problemų asmeniškai žmonėms, tačiau ne realių verslo trikdžių. Tad žmonės labai individualiai tvarkėsi su situacija, o verslo pagyvėjimas buvo akivaizdus, - pasakoja R.Lučinskas. – Mūsų verslas susijęs su statybomis, tad tiek, kiek bus statybų, tiek augs ir mūsų verslas. Panašu, kad statybos projektai vyksta kaip suplanuoti, kultūros sektoriuje taip pat vyksta renovacijų procesas, tad į likusią metų dalį žiūrime labai optimistiškai“. „Audiotono“ vadovas atkreipė dėmesį, kad jeigu bus antra banga, tuomet panašu, kad reali įtaka verslui bus labiau matoma kitų metų pirmąjį arba antrąjį ketvirtį. 

Gražina Juodkienė, batų tinklus „A&G“ ir „Rieker“ valdančios UAB „Ageseta“ vadovė pasakoja, kad jų verslas tiesiogiai susidūrė su pandemijos apribojimais, kuomet kurį laiką buvo uždarytos fizinės parduotuvės. „Turėjome greitai persiorientuoti, buvo daug nežinios, kaip reikėtų dirbti toliau, iš ko mokėti atlyginimus – kai buvo uždarytos parduotuvės, sąskaitose greitai atsirado nuliai“, - pasakoja G.Juodkienė. Verslininkė pasidžiaugia, kad neturėjo jokių rūpesčių ir problemų su tiekėjais, tačiau atkreipia dėmesį, kad kai kurie didžiausi prekybos centrai su savo nuomininkais elgėsi plėšikiškai, nors viešai deklaravo, kad ieško bendrų sprendimų. 

„Mūsų prekybos sritis labai specifinė, nes pirkėjas nori prekę ir pasimatuoti, ir pačiupinėti, todėl elektroniniai kanalai niekada nepakeis fizinių, nors mes juos ir stipriname,   - sako „Ageseta“ vadovė. – Pastebime, kad po karantino parduotuvėse yra daugiau tikslinių pirkėjų, kurie tiksliai žino, ko nori, o ne ateina pasidairyti, kaip būdavo anksčiau. Tad rudenį pasirinkame su pilnomis parduotuvėmis kokybiškų ir pirkėjų mėgstamų prekių, esame pasiruošę prekiauti pilna apimtimi, ir tikimės, kad šių planų nepakoreguos antroji viruso banga“. 

Didmenine prekyba vaistais, kosmetika, medicinos prekėmis ir maisto papildais užsiimančios įmonės „Essmedi“ vadovas Audrūnas Slepkovas sako, kad sau pasitvirtino, kad tokiose situacijose svarbiausia yra motyvuoti darbuotojai, sukurti stiprūs santykiai su partneriais, klientais ir tiekėjais. „Daug metų nuosekliai dirbome šia kryptimis, todėl mums nebuvo iššūkis nei nuotolinis darbas, nei sunkiai prognozuojama verslo aplinka. Suvaldėme visas rizikas ir anksti pastebėjome naujas galimybes, - sako A.Slepkovas. – Matome, kad iš krizės išėjome stipresni, nes suradome naujų ir stiprių partnerių“. Pasak „Essmedi“ vadovo, rudenį toliau planuoja investuoti į darbuotojų ugdymą, motyvacines programas ir didinti komandą. 

 

 

Atviri duomenys atpigintų paslaugas gyventojams ir sumažintų valstybės institucijų išlaidas

2020-09-09

 

Atvirų duomenų nauda ekonomikai Lietuvoje yra per mažai įvertinta, todėl startuolis „Abalt“, norėdamas paskatinti kitus rinkos dalyvius ir valstybės institucijas plačiau diskutuoti apie atvirų duomenų naudą ir intensyviau atverti savo turimus duomenis, skelbia Atvirų duomenų dienos iniciatyvą ir nuo šiol nemokamai suteikia įmonėms duomenis apie jas pačias. 

 

„Atviri duomenys yra būtina ekonomikos pažangos ir klestėjimo prielaida. Ir Lietuvos, ir pasaulio patirtis rodo, kad atviri duomenys paskatina naujų verslų ir naujų paslaugų gyventojams kūrimą. Nemažai startuolių priklauso nuo institucij7 atveriamų duomenų – tačiau dar daugiau galėtų susikurti, jeigu šie duomenys būtų atveriami plačiau, - sako  atvirų duomenų platformos „Abalt“ direktorė dr. Gerda Jurkonienė. – Lietuva turi puikių pavyzdžių, kaip institucijoms atvėrus duomenis, susikūrė ir naujos paslaugos, ir naujos įmonės, mes patys teikiame įmonėms ir gyventojams daug duomenų nemokamai, tačiau palyginti su Europos situacija Lietuva ženkliai atsilieka nuo pažangos ir vis dar yra tarp paskutinių - 24 vietoje pagal atvirų duomenų rodiklį“. 

„Atviri duomenys tai papildomas pilnai neišnaudojamas resursas, kuris leistų startuoliams įgyvendinti naujas idėjas, valstybei - greičiau reaguoti, efektyviau valdyti  ir generuoti papildomas pajamas, - sako Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka. – Jau atverti duomenys suteikia galimybes kurti inovatyvius sprendimus ir nevyriausybiniam sektoriui. Tuo pasinaudojo tokie NVO kaip „Atlasas“, „Regia“, „Transparency International“ Lietuvoje. Džiugu, kad prie iniciatyvos prisijungė VMI, atverdama PVM mokėtojų ir kitus duomenys. Šiuo metu jau yra atverta 950 rinkmenų iš 15 organizacijų, o kitu etapu siekiame atverti dar 400 duomenų rinkinių. Manau, kad ši kryptis turi būti tęsiama, tikiu, kad ir valstybės įmonės ir įstaigos taip pat pajus naudą jų veiklos efektyvumui ir greičiui“. 

Kviesdamas institucijos ir organizacijas plačiau atverti duomenis, „Abalt“ imasi pats iniciatyvos ir nuo šiol įmonių duomenis pačioms įmonėms teiks nemokamai. „Nelogiška, kai duomenys apie įmonę jai pačiai kainuoja, esame įsitikinę, kad jie būti prieinami nemokamai. Mes didelius kiekius duomenų, o taip pat ir įžvalgų, suteikiame įmonėms ir gyventojams nemokamai. Dabar įmonėms nemokamai teiksime ir duomenis apie jas pačias. Kviečiame kitas organizacijas pasekti mūsų pavyzdžiu“, - komentuoja duomenų platformos „Abalt“ vadovė. 

Pasak asociacijos „Infobalt“ vadovo Mindaugo Ubarto, valstybės tvarkomų duomenų atvėrimas valstybės institucijoms pirmiausiai leistų sutaupyti nemažą dalį išlaidų, o tai reiškia mokesčių mokėtojų sumokamų mokesčių: „Apskritai valstybėje neturėtų būti uždarų duomenų, ypač verslo. Atverti verslo duomenys leistų efektyvinti vidinius įmonių procesus, vartotojams atpigtų įvairios paslaugos, o verslas gautų naują impulsą šiuo ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu. Kaimyninės šalys, pvz. Latvija, jau yra pasiekę didesnės pažangos šioje srityje ir atvėrę verslo duomenis, o mūsų institucijos kol kas tik žada, tačiau menkai daro. Nors dalis duomenų jau yra atverta anksčiau, pvz., Sodros ar Regitros, tačiau dar daugiau reguliuojančių institucijų duomenų verslui yra nepasiekiami. VMI, Muitinės departamentas ar Veterinarijos tarnyba yra sukaupę didelis duomenų rinkonius, o jų atvėrimas padėtų sumažinti reguliavimo naštą bei skatintų skaidresnius ir verslo, ir institucijų procesus“, sako asociacijos „Infobalt“ vadovas. 

40 proc. augimas Europoje per penkerius metus

Europos organizacijų, analizuojančių atvirų duomenų raidą ir poveikį, tyrimai rodo, kad šiais metais pirminės atvirų duomenų, t.y. tiesiogiai su atvirais duomenimis dirbančio verslo, rinkos dydis Lietuvoje gali siekti iki 0,5 mlrd. Eur. Skaičiuojama, kad antrinės rinkos dydis gali būti penkis kartus didesnisa. Iš viso Europoje per penkerius metus atvirų duomenų sukuriamo verslo apimtys išaugo 40 proc. – ypač augimas buvo spartus šalyse, kur valstybės tvarkomi duomenys yra plačiai atverti – Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ar Vokietijoje. Per penkerius metu trečdaliu padaugėjo ir su atvirais duomenimis susijusių darbo vietų kūrimas Europoje. Skaičiuojama, kad šiuo metu tokiose įmonėse dirba apie 1 mln. darbuotojų. 

„Būtina kalbėti apie tai, kad atvėrus duomenis, paslaugos gyventojams galėtų atpigti, - sako „Abalt“ vadovė G.Jurkonienė. – Kaip pavyzdys gali būti bankai – į privalomų pinigų plovimo, rizikos vertinimo reikalavimų įgyvendinimą jie investuoja šimtus tūkstančių, o bendrai sudėjus visos šios išlaidas apmoka vartotojai per paslaugų kainas. Atvėrus valstybės turimus duomenis, privalomų reikalavimų laikymasis atpigtų bei pagreitėtų. O tai neišvengiamai teigiamai paveiktų finansinių paslaugų kainas“.  

Pasak „Abalt“ vadovės, Europos įmonių patirtis rodo, kad naudodamos duomenis įmonės gali efektyvinti savo sprendimų priėmimą, tiksliau valdyti savo rizikas ir greičiau augti – todėl sukurtų naujų darbo vietų bei sumokėtų papildomus mokesčius valstybės biudžetą. 

Valstybinės institucijos, viena vertus, dažnai negali atverti savo duomenų tiek dėl politinės valios nebuvimo ar žinių trūkumo, kita vertus, verslo įmonės vis dar „neįdarbina“ duomenų savo veikloje, dėl to nepatiria teigiamų pokyčių, ir, kaip taisyklė, nedaro spaudimo valstybės institucijoms duomenis atverti plačiau. Pasak G.Jurkonienės, Europoje šiuo metu intensyviai diskutuojama, kad didžiausią poveikį ekonomikai ir visuomenei atviri duomenys duoda tuomet, kai juos atveria valstybės ir privatūs verslai, o jų sąveikoje kuriami sprendimai. „Norėdami suspėti į Europos pažangos greitkelį, privalome kuo greičiau pilnai atverti valstybės tvarkomus duomenis, kad galėtume skatinti ir privačių organizacijų turimų duomenų atvėrimą“, - sako atvirų duomenų platformos „Abalt“ vadovė Gerda Jurkonienė. 

 

Transporto sektoriui – augančios rizikos ne tik dėl Covid 

2020-08-06

Transporto ir logistikos sektorius sukuria virš 12 proc. Lietuvos BVP, tad šio sektoriaus sveikata gali nulemti ir visos šalies ekonomikos svyravimus. 

„Abalt“ sertifikuotų lyderiaujančių transporto sektoriaus įmonių vadovai sako, kad Covid poveikį jaučia per sumažėjusius krovinių srautus, tad ateitį kruopščiai planuoja ir mokosi gyventi neapibrėžtume. 

Transporto bendrovės „Studlita“ direktorius Egidijus Žilinskas pripažįsta, kad pavasaris buvo sudėtingas, nes kai kurie partneriai sumažino darbų apimtis, todėl teko ieškoti naujų partnerių ir galimybių. „Galime pasidžiaugti, kad nei vienas automobilis nestovėjo, visi darbuotojai dirbo, - komentuoja įmonės vadovas. – Bijau, kad rudenį ekonomikos situacija gali būti sudėtingesnė, bet veiklas ir klientus jau išdiferencijavome. Tad jaučiamės pamokas išmokę ir naujiems iššūkiams pasiruošę“. 

Ekspedijavimo bendrovės „Lacusta“ vadovas Marius Zaleckis komentuoja, kad karantino metu įmonė sėkmingai išbandė darbą nuotoliniu būdu, nes veikla nebuvo sustojusi, o muitinės procedūros ir toliau buvo atliekamos. „Jaučiame pamažėjusius krovinių srautus, tad ieškome naujų klientų, o sumažėjusius kiekius kompensuojame didesniu klientų skaičiumi. Taip pat patys peržiūrėjome mūsų suteikiamus atidėjimų terminus, tačiau didesnių problemų su stringančiais mokėjimais neturėjome ir neturime, - sako M.Zaleckas. - Tačiau rudens sezono negalėčiau prognozuoti, galima sakyti, kad gyvename tik šiuo mėnesiu“. 

„Alta transportas“ direktorius Raimondas Vėlavičius sako, kad pavasarį didelių veiklos nuokrypių nepajuto, tiesa, dalis transporto buvo sustabdyta, tačiau akcentuoja, kad pradžioje buvo daugiau baimių, o vėliau veiklos ritmas susistygavo. Įmonės vadovas pastebėjo, kad visos krizės priverčia susiimti, pasitempti – taip ir šį kartą: „Rūpinomės, kad būtų kuo mažiau savieigos, daugiau prevencijos – tiek ir darbo vietose, tiek ir verslo procesuose“. Tačiau rudens R.Vėlavičius nesiėmė prognozuoti, o taip pat atkreipė dėmesį, kad  neaiškumų į veiklą įnešė ne tik virusas, bet ir neseniai priimtas Mobilumo paketas.

 

Įmonių tarpusavio sąsajos – atvirai prieinamos

2020-07-28

Atvirų duomenų platforma „Abalt“ papildė savo funkcionalumą ir nuo šiol jos naudotojai gali paprastai patikrinti įmonių tarpusavio sąsajas per akcininkus, vadovus, valdybos narius.

Pasak „Abalt“ direktorės dr. Gerdos Jurkonienės, įmonių sąsajų informacija gali būti ypač svarbi verslo vadovams, norintiems valdyti savo rizikas ir apsaugoti savo įmonės interesus nuo verslo „feniksų“ – platformoje galima rasti kitas su vienu ir tuo pačiu asmeniu susijusias įmones. „Feniksų“ reiškinys yra vienas pagrindinių rizikos ir nuostolių šaltinių neramios ekonomikos laikais, tad įmonės turėtų atidžiai vertinti bei stebėti savo partnerių ir klientų veiklą. 

„Dar viena sritis, kur gali pasitarnauti sąsajų informacija – pardavimų didinimas aktyviai bendradarbiaujant su naujomis, tik įkurtomis įmonėmis, - komentuoja G.Jurkonienė. - Dažnai jaunoms įmonėms, neturinčioms kredito istorijos, rinkos senbuvės nustato griežtesnius atsiskaitymo terminus, mažiau linkę jas kredituoti, kitaip tariant – mažiau pasitiki. Tačiau būtent sąsajų informacija gali atskleisti, kad šios įmonės motininė bendrovė yra seniai ir stabiliai veikianti įmonė, jos akcininkai – aukštą reputaciją turintys asmenys, tad nauja įmonė gali tapti puikia verslo galimybe“. 

Pasak „Abalt“ direktorės, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal naujausią teisinį reguliavimą pinigų plovimo prevencija nebėra tiktai finansų įstaigų reikalas – pažinoti savo klientus bus svarbu mokesčiu konsultantams (auditoriams, apskaitos įmonėms), NT agentams, meno prekiautojams, virtualioms valiutų platformoms ar virtualioms piniginėms. 

Įmonių sąsajų skaidrumas yra svarbus ir viešojoje politikoje bei korupcijos prevencijoje. Pavasarį organizacijos „Transparency international“ Lietuvos skyriaus atlikta įmonių ir politikų ryšių analizė atskleidė, kad 40 proc. savivaldybių ir 10 proc. valstybės įmonių pernai buvo susiję su politinėmis partijomis. Organizacija atkreipia dėmesį, kad savivaldybių valdomos įmonės iš principo turi skirti daugiau dėmesio skaidrumui ir atskleisti informaciją apie savo vadovus, valdybų bei stebėtojų tarybų narius. „Transparency international“ Lietuvos skyriaus nuomone, ES kontekste Lietuva vis prasčiau atrodo pagal informacijos apie VVĮ, SVĮ ir kitų įmonių prieinamumą. 

 „Siekiame skaidrinti įmonių ryšius, nes tai gali reikšmingai prisidėti tiek ir prie verslo įmonių išlaidų bei nuostolių mažinimo, o taip pat prevenciškai mažinti verslo ir valstybės nuostolius dėl pinigų plovimo bei korupcijos reiškinių“, - sako G.Jurkonienė. 

Statybų sektorius planuoja atidėtus darbus, o dalis – ir plėtrą

2020-07-23

Sertifikuodami verslo lyderius ir vertindami juos pagal įvairius rodiklius, matome, kad tai yra stiprios ir patikimos įmonės. Tačiau net ir turėdamos stiprų veiklos pagrindą, jos atidžiai planuoja savo darbus antrai šių metų pusei ir siekia išlaikyti esamas veiklos apimtis, iš naujo įvertinti savo partnerius ir klientus, o taip pat pasiruošti artėjantiems rudens iššūkiams. Kviečiame jus susipažinti su skirtingų sektorių lyderiais ir jų įžvalgomis apie tai, kaip Covid paveikė jų verslą ir kaip ruošiasi rudens darbams. 

Šį kartą kalbinome statybų sektoriaus atstovus. Jie sako, kad projektai yra įgyvendinami, o dėl valstybės investicijų programos, rudenį jų gali būti dar daugiau. 

UAB „Mosta“ statybų projektų vadovas Tomas Mačkinis prognozuoja, kad šiais metais darbų apimtys bus kiek mažesnės: „Kai kurie projektai dėl karantino nusikėlė į rudenį, matome, kad užsakovai taip pat sumažino savo projektų apimtis, tačiau į rudenį žvelgiame optimistiškai. Aišku, girdime kalbų, kad rudenį ekonominė situacija gali vėl komplikuotis, bet šiuo metu intensyviai planuojame padaryti darbus, kurių nespėjome pavasarį“. 

UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ direktorius Petras Švažas sako, kad ypač stipraus karantino poveikio savo verslui nepajuto – kaip tik darbai ėjosi daug spėriau ir efektyviau, nes mieste buvo mažiau transporto. Pasak direktoriaus, keli mėnesiai karantino iš tikrųjų yra per trumpas laikas, kad pasikeistų bendradarbiavimas su klientais. „Kalbant apie rudenį, matau, kad tai bus ypač darbingas metas, nes nepaisant intensyvaus pavasario, turėsime gerokai paskubėti, norėdami įgyvendinti visus suplanuotus projektus. Tad įmonė vykdys toliau plėtrą ir plės savo pajėgumus naujais darbuotojais“. 

UAB „Fegda“ direktorius Žydrius Baublys sako, kad karantinas neapribojo projektų ir ženkliai nepakeitė darbo ritmo. Direktorius pripažino, kad pajuto atidesnį partnerių žvilgsnį: „Kai kurie partneriai pakeitė apmokėjimo formą, pvz., autoservisai pradėjo prašyti išankstinių mokėjimų. Tačiau mes esame puikūs mokėtojai, turime gerus reitingus, tad mums tai nėra problema“. Pasak direktoriaus, darbų šiame sektoriuje netrūksta, o dėl suplanuotų valstybės investicijų kelininkams ruduo bus ypač darbingas. „Turėsime susitelkti, kad skirtos investicijos būtų tinkamai panaudotos, tad dabar jau ieškome papildomų pajėgumų, kad įgyvendintume suplanuotus projektus“, - sako Ž.Baublys. 

 

„Abalt“ ir „Fintegry“ prognozuos mažų ir vidutinių įmonių riziką pasitelkdami internetinės paieškos duomenis

2020-06-29

IT bendrovė „Fintegry“ kartu su startuoliu „Abalt“ kurs unikalią įmonių kredito rizikos vertinimo sistemą pagal lankytojų duomenis bei patikras informaciniuose portaluose. Iš viso projekto biudžetas 940 tūkst. Eur – pagal ES investicijų programos priemonę „Eksperimentas“ projektui skirta 660 tūkst. Eurų, projekto autorės į projektą dar investuos 280 tūkst. Eurų savo lėšų.

„Mažos ir vidutinės įmonės sukuria daugiau nei pusė Lietuvos BVP, tačiau jos dažniau susiduria su finansiniais iššūkiais – stabilizuoti finansinius srautus, išlikti mokiomis bei vykdyti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius įsipareigojimus. Vertindami kitą įmonę, jos partneriai dažniausiai domisi trumpalaikiais pinigų srautais, todėl pvz., toks įmonės veiklos sutrikimas, kaip laikinas vėlavimas apmokėti sąskaitas, gali suklaidinti partnerius ir tapti nepasitikėjimo įmone priežastimi. Ypač su tokiomis problemomis susiduria naujos arba jaunos įmonės, - mažų įmonių iššūkius komentuoja dr. Gerda Jurkonienė, „Abalt“ direktorė. – Įprastai įmonių kredito rizika yra prognozuojama pagal ilgesnio laikotarpio duomenis, tačiau naujos ir jaunos įmonės neturi istorinių duomenų, todėl nepelnytai yra nuvertinamos kaip potencialūs verslo partneriai vien dėl to, kad jų rizikingumą sunku pamatuoti“. 

Jaunų įmonių plėtros galimybės sumažėja, nes jų nekredituoja partneriai, arba norėdamos įsitvirtinti rinkoje yra priverstos pačios kredituoti klientus, taip pristabdydamos savo intensyvesnę plėtrą. „Ir tai yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių verslo ekosistemų problema – tad tikimės sprendimą ne tiktai naudoti Lietuvoje, bet ir pritaikyti kitų šalių jaunų įmonių rizikos vertinimui pagal tų šalių informacinių portalų paieškos duomenis – džiaugiamės, kad ES finansuoja startuolių inovacijas, kurios gali būti pritaikomos visoje Europoje“, - sako G. Jurkonienė. 

„Dirbdami kartu su „Abalt“ pamatėme galimybę sukurti visiškai naują kredito rizikos vertinimo sistemą, paremtą lankytojų paieška informaciniuose portaluose, - naują būsimą įrankį komentuoja Ilja Šurov, „Fintegry“ vadovas. - Planuojame sukurti unikalią sistemą, kuri operatyviai vertins naujų įmonių mokumo riziką, parodys socialinės ir verslo aplinkos požiūrį į konkrečią įmonę ir jos mikroklimatą, o prognozių tikslumą užtikrins dirbinio intelekto ir save mokančių sistemų (machine learning) naudojimas“. 

Šiuo metu rinkoje nėra tokios ar panašios sistemos, kuri analizuotų lankytojų elgesį įmonių paieškos sistemose ir remiantis jų elgesiu prognozuotų kylančią kreditavimo riziką.  „Sistema bus tiksli ir lengvai prieinama įmonių paieškos sistemos lankytojams, toks sprendimas palengvins, atpigins, padidins įmonių kredito rizikos vertinimo kokybę, paskatins konkurenciją rinkoje, leis eksportuoti šią novatorišką paslaugą užsienio rinkose“, - sako „Fintegry“ vadovas. 

Naujas kredito rizikos vertinimo įrankis bus sukurta iki 2024 m. pabaigos, ir bus prieinamas išmanių duomenų atviroje „Abalt“ platformoje.

 

Skolų viešinimas padeda atgauti iki 40 proc. vėluojančių apmokėjimų

2020-06-18

Kovo viduryje startavęs išmaniosios atvirų duomenų platformos „Abalt“ skolų viešinimo sprendimas jau padėjo įmonėms atgauti 127 tūkst. Eur. Iš viso įmonės į sistemą patalpino skolų už 315 tūkst. Eur, o prie duomenų viešinimo projekto jungiasi ir vienas didžiausių degalų kortelių leidėjų Lietuvoje UAB „Fleet union, kurios išleista FUNN degalų kortelė aptarnaujama daugiau nei 200 degalinių Lietuvoje, o taip pat ir kitose Baltijos šalyse bei Rusijoje. 

„Abalt“ platformoje viešinamų vėluojančių apmokėjimų analizė rodo, kad vidutinė skola siekia 924 Eur, o labiausiai savo sąskaitas apmokėti vėluoja smulkios ir vidutinės įmonės. 

„Išanalizavę įmonių viešinamą informaciją, pastebėjome, kad kreditoriai nėra linkę valdyti savo rizikų – kredituoja naujai susikūrusias įmones, kurios turi vieną darbuotoją, aukštos rizikos, žemų kredito reitingų įmones, nevertina, ar įmonė teikia ataskaitas registrų centrui ir kitų įmonės patikimumo kriterijų, - komentuoja „Abalt“ platformos vadovė dr. Gerda Jurkonienė. - Akivaizdu, kad valdant verslo rizikas būtina skirstyti savo esamus ir potencialius klientus į atskiras klientų grupes pagal jų veiklos ir finansinius rodiklius, ir šioms grupėms taikyti skirtingą bendradarbiavimo režimą. Norime pastebėti, kad skolų viešinimas yra jau vienas iš paskutinių sprendimų, siekiant jas atgauti – labai svarbu tinkamai valdyti savo įmonės rizikas ir atidžiau žiūrėti į bendradarbiavimą“

64 proc. įmonių, kurios vėluoja apmokėti savo sąskaitas, priklauso smulkių ir vidutinių įmonių segmentui (apyvarta iki 1 mln. Eurų), trečdalis skolininkų dirba transporto srityje, 20 proc. – statybose. Tačiau pagal sumas didžiausios skolos yra susidariusios didmeninės prekybos srityje. 

10 proc. skolų susidarė per karantino laikotarpį, tačiau didžiausia dalis – vis dėlto senesnės, iki 12 mėn. neapmokėtos sąskaitos. 

Skaidrumas padeda priimti reikalingus sprendimus

„Labai džiaugiamės, kad neapmokėtų sąskaitų viešinimas padeda įmonėms atgauti pinigus - matome iš įmonių reakcijų, kad toks įrankis buvo labai reikalingas. Platforma besinaudojančios įmonės pasakoja, kad kartais skolą padeda susigrąžinti vien tik pasidalinimas su skolininku planu viešinti  vėluojančius mokėjimus, - keitimosi duomenimis naudą komentuoja „Abalt“ platformos vadovė dr. Gerda Jurkonienė. - Tačiau lygiai taip pat svarbu, kad skaidrūs tarpusavio atsiskaitymai arba neatsiskaitymai padeda įmonėms priimti tinkamu sprendimus ir galbūt savo esamiems ar būsimiems partneriams užduoti tinkamus klausimus. Norime įmones paskatinti atidžiau vertinti savo partnerius, matuoti jų riziką, vertinti jų finansinius rezultatus ir veiklą“.   

Savo klientų vėluojamas apmokėti sąskaitas „Abalt“ platformoje jau viešinančios UAB „Fleet union“  vadovas Vaidas Sklenys komentuoja, kad tokiu savo sprendimu nori ne tiktai atgauti stringančius klientų mokėjimus, bet taip pat prisidėti prie verslo mokėjimų skaidrumo: „Labai svarbu, kad tokioje neapibrėžtoje verslo aplinkoje būtų pasiekiama kuo daugiau informacijos apie įmonių būklę, jų finansinius ir bei kitus veiklos rodiklius. Net ir turint aiškią darbo su klientais sistemą bei nuolat vertinant bendradarbiavimo, kreditavimo rizikas, piktybinių nemokėtojų sunku išvengti, tad šiuo atveju padeda viešumas ir tarpusavio atsiskaitymo sistemos skaidrinimas“  

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas anksčiau apie „Abalt“ skolų viešinimo projektą yra sakęs, kad prieinami ir patikimi duomenys ekonominio sukrėtimo laiku reikalingi ne mažiau už navigacijos prietaisus audringoje jūroje. 

Piktnaudžiaujančius skolininkus „Abalt“ platformoje įmonės gali viešinti nemokamai be papildomų sutarčių, prisijungę su  Smart-ID ar mobiliu parašu. Skolininkui tuomet bus siunčiamas priminimas apie neapmokėtą sąskaitą, tad jis turės galimybę padengti vėluojantį apmokėjimą. 

Skolininkų duomenys „Abalt“ platformoje yra prieinami ir vieši  visoms įmonėms, tad šios gali spręsti, kiek esamas ar būsimas verslo partneris yra patikimas. 

 

 

Sertifikuotoms įmonėms – geresnės paskolų sąlygos

2020-06-09

„Dėl viruso ir neaiškios ekonominės situacijos didiesiems bankams sugriežtinus savo skolinimo verslui politiką, labiausiai nuo tokio žingsnio nukentėjo mažesnės įmonės, nes joms ir iki šiol stambieji finansuotojai neskyrė daug dėmesio, - sako išmaniosios atvirų duomenų platformos „Abalt“ direktorė dr. Gerda Jurkonienė. - SVV įmonėms kaip niekada reikia finansinės pagalbos – mažesnės įmonės yra tarp labiausiai nuo Covid nukentėjusių, bet jos taip pat gali ir greičiausiai perorientuoti savo veiklą į kitas sritis. Todėl sujungėme savo pajėgas su alternatyviais verslo finansuotojais ir džiaugiamės, kad pirmą kartą rinkoje sertifikatas ne tiktai prisideda prie įmonės patikimumo, bet ir suteikia labai apčiuopiamos naudos pačiai įmonei. Mes sertifikuojame įmones pagal dydį ir veiklos sektorių, tad net ir mažiausia įmonė gali būti įvertina kaip labai patikima, o mūsų partneriams – finansų įstaigoms tai yra ženklas, kad įmonę galima ir verta finansuoti geresnėmis sąlygomis“.

„Abalt“ sertifikuotoms ir mažesnės rizikos įmonėms „Noviti finance“ taikys dalinį 50 proc. laidavimą (paskoloms su Invegos garantija) bei taikys mažesnį sutarties mokestį (kuris priklauso nuo sutarties sumos), o „Finbee Verslui“ taikys 40 proc. nuolaidą fiksuotam sutarties mokesčiui.

„Daugeliui įmonių labai svarbu tinkamai įvertinti partnerių patikimumą: tiek parduodant prekes, tiek perkant paslaugas, - komentuoja „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys. - Tokiu atveju tampa svarbūs paprasti standartizuoti vertinimai, nereikalaujantys nuodugnaus gilinimosi į įmonės-partnerės finansinius duomenis ar jos kredito istoriją. „Abalt“ sertifikato tikslas kaip tik toks – indikuoti  sertifikato turėtojos patikimumą.  Žinoma, tai, kad įmonė turi sertifikatą nereiškia, kad mums, kaip  verslo finansuotojui nebereikės vertinti įmonės. Visgi tokio sertifikato turėjimas rodo, kad įmonei yra svarbu, kaip ji vertinama kitų, ji rūpinasi savo patikimumu, gera reputacija. Siekiame paskatinti atsakingai veikiančias įmones, ir būtent dėl to sveikiname šią „Abalt“ sertifikavimo iniciatyvą bei pasiūlėme šių sertifikatų turėtojams geriausias sąlygas savo teikiamoms paslaugoms“. 

„Mes visuomet siekiame prisidėti prie patikimų SVV įmonių veiklos tęstinumo ar plėtros, pasiūlyti joms finansavimą patrauklesnėmis sąlygomis, o dabartiniu laikotarpiu tai itin reikšminga, - komentuoja sutelktinio finansavimo platformos „Finbee Verslui“ vadovas Audrius Griškevičius. - Esame įsitikinę, kad tokių įmonių finansų „sveikata“, plėtra ar persiorientavimas gali ženkliai prisidėti prie vartojimo atsigavimo, jau nekalbant apie tai, kad nuo jų efektyvios veiklos priklauso daugybės darbuotojų likimas. Visuomet sveikiname įmonių savanorišką iniciatyvą reitinguotis ir būti įvertintomis patikimais sertifikatais, kurie tik dar labiau patvirtina įmonės patikimumą. Manome, kad „Abalt“ sertifikavimas – kaip tik toks papildomas įmonių kokybės bei reputacijos standartas. Žinoma, svarbu atkreipti dėmesį, kad mums, kaip finansuotojams, sertifikato turėjimas nepanaikina būtinybės įvertinti įmonę ir jos galimybes skolintis. Visuomet atsakingai vertiname kiekvieną paskolos paraišką. Šiuo atveju, jeigu įmonės paraiška finansavimui gauti bus įvertinta teigiamai ir ji turės „Abalt“ sertifikatą, taikysime 40 proc. nuolaidą fiksuotam sutarties mokesčiui. Tikimės, šia partneriška iniciatyva tik dar labiau prisidėsime prie pagalbos verslui, kuri šiuo sunkiai prognozuojamu laikotarpiu yra ypač aktuali.“

Pasak G.Jurkonienės, įmonių patikimumas jau tampa antrąją verslo valiuta, tad sertifikuotos įmonės lengviau randa partnerių, jomis labiau pasitikima, o tai reiškia ir geresnes kreditavimo sąlygas.

Išmanioje atvirų duomenų platformoje „Abalt“ įmonės gali rasti sertifikuotų įmonių sąrašą, pagrindinius savo partnerių ir klientų finansinius rodiklius, bankroto rizikos įvertinimą ar kredito limitą, Covid poveikio reitingą, partnerių bei klientų skolininkus, skolų sumas. Įmonės savo profiliuose gali matyti, ar jos atitinka valstybės paramos programų kriterijus, ir nukreipiamos į paramos dalintojus – finansų partnerius. 

 

Naujoji „Abalt“ vadovė – dr. Gerda Jurkonienė

2020-06-02

Startuolio „Abalt“ direktore ir bendrasavininke tapo dr. Gerda Jurkonienė, anksčiau 13 metų vadovavusi „CreditInfo Lietuva“ pardavimų ir klientų departamentui. Išmani atvirų duomenų apie įmones platforma „Abalt“ sujungia viešus ir privačius informacijos šaltinius apie įmones bei ekspertinius sprendimus, tokius kaip kredito reitingas, kredito limitas ar išvestinius finansinius rodiklius. Dauguma duomenų yra prieinami nemokamai.

„Atviri, prieinami ir skaidrūs duomenų sprendimai yra besikeičiančios rinkos poreikis. Jie padeda žmonėms ir įmonėms priimti tinkamus sprendimus, o ekonominių pokyčių metu 360 laipsnių duomenys apie partnerius, tiekėjus, darbdavius gali prisidėti prie visos verslo ekosistemos skaidrumo, - pokyčius komentuoja G.Jurkonienė. - Neabejoju, kad būtent tokios išmanios atvirų duomenų platformos kaip „Abalt“ ateityje bus pagrindinis žmonių ir įmonių informacijos šaltinis apie partnerius, tiekėjus bei klientus“.

Pasak G.Jurkonienės, karantino metu pasiteisino pastangos skaidrinti  įmonių tarpusavio atsiskaitymų sritį – buvo įgyvendintas daug įmonių dėmesio ir Lietuvos banko palaikymo sulaukęs įmonių tarpusavio atsiskaitymo nevykdymo viešinimo projektas. Verslo įmonės taip pat įvertino informacijos apie valstybės paramos programas integraciją platformoje – tai padėjo joms susiorientuoti, į kokią valstybės paramą gali pretenduoti bei surasti paramos teikėją - finansų įstaigą.

Pasak naujosios įmonės vadovės, platformos funkcionalumas bus plėtojamas ir toliau, startuolis „Abalt“ planuoja savo sprendimus pritaikyti užsienio rinkoms bei pritraukti rizikos kapitalo misijai įgyvendinti. 

„Vadovauti ir plėtoti duomenų startuolio veiklą mane paskatino ir noras įtraukti kuo daugiau moterų į duomenų industrijos veiklą, paraginti kurti savo verslus ar jiems vadovauti – pasauliniai pavyzdžiai rodo, kad moterys gali būti įkvepiančios technologinių sričių lyderės“, - komentavo G.Jurkonienė.

Dr. Gerda Jurkonienė aktyviai dalyvauja fintech bendruomenės veikloje, taip pat jau penkerius metus dėsto Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. 

 

Įmonės gali iš anksto sužinoti, ar gali pretenduoti į Covid-19 paramą

2020-05-08

Atviroje išmanių duomenų platformoje „Abalt“ įmonės jau gali pasitikrinti, ar jos atitinka kriterijus ir gali pretenduoti į valstybės paramą pagal UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) skatinamąją priemonę „Paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams“. Atitinkančios kriterijus įmonės iš „Abalt“ platformos yra nukreipiamos į paskolas išduodančius partnerius -  kredito įstaigas „Noviti finance“ ir „Finbee Verslui“.  

Pasinaudoti minėta priemone gali labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės bei verslininkai, kurie atitinka smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjekto statusą, kurie susidūrė su sunkumais dėl COVID-19 protrūkio. Šios įmonės, palyginti su šių metų kovo 1 d. turi būti išlaikusios bent 50 proc. darbuotojų, įmonės apyvarta sumažėjo ne mažiau nei 30 proc., ji yra pateikusi savo metinę 2019 m. ataskaitą Registrų centrui, įmonei nėra iškelta nemokumo byla ar įmonė tiesiogiai neveikia ginklų, šaudmenų, tabako, distiliuotų alkoholinių gėrimų gamybos bei prekybos ar azartinių lošimų organizavimo sektoriuose. „Abalt“ platforma apibendrina iš viešų informacijos šaltinių gautus duomenis ir  pateikia įvertinimą ar įmonė preliminariai atitinka paramos programos kriterijus.

„Tai ženklus palengvinimas įmonėms, kurios norėtų kreiptis paramos, tačiau svarsto, ar atitinka paramos kriterijus, - sako „Abalt“ platformos konsultantė dr. Gerda Jurkonienė. - Žinoma, galutinį sprendimą dėl paramos priims kredito įstaigos, kurios teikia tokią paramą – jos savo vertinime įtraukia daugiau kriterijų pagal „Invega“ programos reikalavimus. Tačiau įmonės gali orientuotis, ar apskritai joms verta pradėti kalbėtis dėl paramos. Atkreipiu dėmesį, kad „Abalt“ sistemoje įmonės taip pat gali matyti, ar įmonė gali pretenduoti į kitą „Invega“ pagalbos  priemonę – apmokėtinų sąskaitų paskolas ASAP“. 

„Invega“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas palankiai vertina tokį sprendimą: „Sveikiname iniciatyvą padėti įmonėms greitai įsivertinti, kiek jos gali pasinaudoti viena ar kita INVEGOS administruojama tiesioginių paskolų priemone. Greitu metu INVEGA svetainėje įmonės, norėdamos gauti Paskolą labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, taip pat turės galimybę pasitikrinti, ar atitinka kriterijus valstybės pagalbai gauti, pvz., ar jos nėra sunkumų patiriančios ir pan. Tačiau reikia nepamiršti, kad bet kuri skaičiuoklė yra pagalbinė priemonė, o galutiniam sprendimui dėl finansavimo priimti taikoma išsami vertinimo metodika“.

Sutelktinio finansavimo platforma „Finbee Verslui“ jau išmokėjo 5,6 mln. Eurų paskolų 172 įmonėms. Alternatyvus finansuotojas „Noviti finance” su „Invega“ sutartį dėl lengvatinių paskolų verslui pasirašė prieš pusantros savaitės. Per šį laikotarpį į finansuotoją kreipėsi beveik šimtas įmonių. Didžioji dalis jų jau aptarnauta.

„Įmonėms reikia pinigų čia ir dabar. Todėl ypatingą dėmesį skiriame greitam aptarnavimui. Įmonių srautas yra didelis, todėl „Abalt“ platforma padės visiems sutaupyti laiko“, - teigia „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys. 

„Šios finansavimo priemonės, kurias mes, bendradarbiaudami su INVEGA, teikiame verslui, leidžia įmonėms užtikrinti saugų finansavimą šiuo sunkiai prognozuojamu laikotarpiu, - komentuoja „Finbee Verslui“ vadovas Audrius Griškevičius.  - Jau dabar matome, kad suinteresuotumas šiomis paskolomis itin didelis, atsakingai vertiname kiekvieną paraišką. Numatome, kad šios savaitės pabaigoje būsime iš viso išmokėję per 10 mln. eurų paskolų“.

Komentuodamas galimybę iš anksto sužinoti apie galimybę gauti paramą, Audrius Griškevičius teigė, kad toks sprendimas leis įmonėms orientuotis dėl paskolos dydžio ir tai dar labiau padrąsins jų kreipimąsi dėl paramos: „Atkreipiame dėmesį, kad platformoje „Abalt“ pateikiami skaičiavimai bus preliminarūs, nes vertinama tik dalis visų reikalingų duomenų. Tuo tarpu mes, įvertinę visus reikiamus dokumentus, ir toliau užtikrinsime detalų įmonės vertinimą ir pateiksime tikslų paskolos pasiūlymą. Todėl jei įmonė mano, jog atitinka programos kriterijus, raginame kreiptis, kad būtų atliktas tikslus vertinimas. Daug investuojame į procesų automatizavimą, kad paskolų prašymai būtų išanalizuojami dar operatyviau ir įmonės kuo greičiau gautų reikalingą finansavimą“, – komentuoja sutelktinio finansavimo platformos „Finbee Verslui“ vadovas.

Nors apie „Invegos“ skatinamąsias  priemones žiniasklaidoje kalbama daug ir aktyviai, pasak „Noviti finance“ vadovo Lino Armalio, nemažai verslininkų nežino, ar gali pretenduoti į lengvatines paskolas ir kokios sumos gali tikėtis. 

„Verslo skatinimo programų yra daug. Visgi, kasdien bendraujant su verslininkais, akivaizdu, kad jie ne visuomet žino, kokiomis priemonėmis gali pasinaudoti. Todėl džiugu, kad atsirado įrankis, kuris padės įmonėms  greitai pasitikrinti ar jos atitinka kriterijus lengvatinei paskolai gauti ir sužinoti, kokios sumos gali tikėtis“, - teigia „Noviti finance“ vadovas L. Armalys.

 

Dvikryptė skolų informacija „Abalt“ platformoje leidžia identifikuoti piktybinius skolininkus

2020-04-24

Išmanioje atvirų duomenų platformoje „Abalt“ nuo šiol jau galima matyti ne tiktai kam įmonė skolinga, bet ir kas tai įmonei skolingas. Taip pat skolininkai pradėjo gauti pranešimus apie tai, kad jų skolos bus viešinamos. 

„Skolų informaciją platformoje pateikiame abiem kryptimis – tiek iš skolininko, tiek ir iš kreditoriaus pozicijų, - sako „Abalt“ platformos konsultantė dr.Gerda Jurkonienė – Tai yra labai svarbu siekiant kuo didesnio mokėjimų grandinės skaidrumo. Įmonės, matydamos išsamią informaciją - ne tiktai, kam yra skolinga įmonė, bet ir kas jai skolingi -, gali susidaryti aiškesnį vaizdą apie įmonės situaciją ir priimti svarbius sprendimus laiku“. 

Nuo šiandien pradėjo veikti ir naujas funkcionalumas – platforma jau siunčia automatinius pranešimus skolininkams, kai juos kreditavusi įmonė jau nori viešinti skolos informaciją „Abalt“ platformoje. Skolininkų duomenys „Abalt“ platformoje yra prieinami ir vieši  visoms įmonėms, tad šios gali spręsti, kiek esamas ar būsimas verslo partneris yra patikimas.

Pasak G.Jurkonienės, sistema veikia prevenciškai, nes viešumas gali paskatinti piktybiškai sąskaitų neapmokančias įmones pergalvoti savo sprendimus. 

„Abalt“ duomenys rodo, skolas labiausiai linkusios viešinti jaunos įmonės (veikiančios iki 2 metų), o skolininkai yra seniau veikiančios įmonės (10 metų ir daugiau).

Piktnaudžiaujančius skolininkus „Abalt“ platformoje įmonės gali viešinti nemokamai be papildomų sutarčių, prisijungę su  Smart-ID ar mobiliu parašu.

Įmonių apklausos duomenimis, šiuo metu  42 proc. įmonių jau susiduria su sąskaitų apmokėjimų sutrikimais iš klientų pusės. 56 proc. apklaustų įmonių atstovų sako, kad taip galėjo atsitikti dėl to, kad mokėjimai greičiausiai sutriko ir jų klientų pusėje, tačiau 24 proc. kaip priežastį mini savo partnerių piktavališkumą.

 

Įmonių atsiskaitymų sutrikimų prevencijai – skolų viešinimas

2020-04-17

Išmanioje atvirų duomenų platformoje „Abalt“ įmonės jau pradėjo viešinti savo klientų skolas – aktyviausiai tokia galimybe naudojasi mažosios įmonės iki 5 darbuotojų, tačiau duomenys rodo, kad klientų skolos joms yra sąlyginai didelės – vidutinė viešinama skola siekia apie 2500 eur. 

“Skolų viešinimas leidžia atpažinti, ar klientas piktybiškai neapmoka sąskaitų, ar pats yra patekęs į atsiskaitymo sutrikimų grandinę. Suprasdamos savo partnerių situaciją ir motyvus, įmonės gali priimti svarbius sprendimus laiku, - komentuoja “Abalt” konsultantė dr. Gerda Jurkonienė. – Taip pat sistema veikia ir prevenciškai, nes viešumas gali paskatinti piktybiškai sąskaitų neapmokančias įmones pergalvoti savo sprendimus, ir labiau bendradarbiauti su savo partneriais”. 

„Tikimės, kad Lietuvos įmonės pasinaudos atsivėrusiomis galimybėmis viešinti savo skolininkus. Prieinami ir patikimi duomenys ekonominio sukrėtimo laiku reikalingi ne mažiau už navigacijos prietaisus audringoje jūroje“, – teigia Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys. 

„Abalt“ duomenys rodo, skolas labiausiai linkusios viešinti jaunos įmonės (veikiančios iki 2 metų), skolininkai yra seniau veikiančios įmonės (10 metų ir daugiau). „Džiugina tai, kad jaunos įmonės yra sąmoningesnės, ir nelaukia, kol problema įsisenės – tai prisideda prie tarpusavio atsiskaitymo skaidrumo, aiškumo, ir šioje sudėtingoje ekonominėje situacijoje gali sukurti naują įmonių atsiskaitymų kultūrą“, - sako G.Jurkonienė. 

Piktnaudžiaujančius skolininkus „Abalt“ platformoje įmonės gali viešinti nemokamai be papildomų sutarčių, prisijungę su  Smart-ID ar mobiliu parašu. Skolininkui tuomet bus siunčiamas priminimas apie neapmokėtą sąskaitą, tad jis turės galimybę padengti vėluojantį apmokėjimą. 

Skolininkų duomenys „Abalt“ platformoje yra prieinami ir vieši  visoms įmonėms, tad šios gali spręsti, kiek esamas ar būsimas verslo partneris yra patikimas. 

Įmonių apklausos duomenimis, šiuo metu  42 proc. įmonių jau susiduria su sąskaitų apmokėjimų sutrikimais iš klientų pusės. 56 proc. apklaustų įmonių atstovų sako, kad taip galėjo atsitikti dėl to, kad mokėjimai greičiausiai sutriko ir jų klientų pusėje, tačiau 24 proc. kaip priežastį mini savo partnerių piktavališkumą.